Alaus rūšys ir skirstymas

Visame pasaulyje, alus yra laikomas vienu populiariausiu alkoholiniu gėrimu. Kasmet jo išgeriami labai dideli kiekiai ir kol kas dar nėra tokio alkoholinio gėrimo, kuris aplenktų alų. Žinoma yra ir daugiau populiarių gėrimų, mėgiamų visame pasaulyje, tačiau alus visgi išlieka favoritu.
Alaus rūšių yra labai daug, visas jas suklasifikuoti yra gana sudėtinga. Alų galima grupuoti pagal jo spalvą, stiprumą, kilmę ir daug kitų kriterijų, tačiau dažniausiai alus klasifikuojamas pagal fermentacijos būdą. Pagal fermentaciją skiriamos 3 pagrindinės rūšys:

  • Eliai – viršutinės fermentacijos;
  • Lageriai – apatinės fermentacijos;
  • Lambikai – spontaniškos fermentacijos.

Eliai ir jų gamyba populiarūs visame pasaulyje, vis dėlto, labiausiai šios rūšies alūs paplitę britų salyne. Dažniausiai gaminant šios rūšies alų naudojami miežiai, o taip pat ir kiti javai, tokie kaip kviečiai, avižos, rugiai. Pasitaiko atvejų, kuomet naudojami ir vaisiai bei kiti prieskoniai augalai, dėka jų, išgaunami įvairiausi skoniai. Paprastai tokie alūs yra nedidelio stiprumo ir su mažu angliarūgšties kiekiu. Spalva gali būti labai įvairi, būna ir šviesios ir netgi juodos spalvos. Kadangi gamyboje naudojami įvairūs prieskoniniai augalai, tai skoniai taip pat yra skirtingi. Jie gali būti vaisių, apynių ar net kavos bei šokolado aromatų. Taigi, skonių įvairovė tikrai gana plati ir spalvinga.

Lageriai žinomi nuo 17 amžiaus, alūs išsiskiria tuo, jog juos reikia laikyti žemoje temperatūroje. Paprastai jie laikomi rūsiuose. Fermentaciją atlikusios mielės nusėda statinių dugnuose, todėl išgaunamas skaidrus alus. Šio alaus pavadinimas kilo iš vokiško žodžio lager, kuris reiškia saugyklą, rūsį. Pats alaus pavadinimas nurodo, jog alus pradėtas gaminti Vokietijoje. Alus buvo nuolat tobulinamas ir greitai išplito visame pasaulyje. Paprastai šios rūšies alūs būna šviesūs, tačiau šiandien jau gaminami ir tamsūs alūs. Lager rūšies alūs fermentuojami maždaug dvi savaites, o brandinami net iki kelių mėnesių. Dažniausiai šis alus gaminamas iš miežių ir pasižymi gana lengvu skoniu, tačiau gali būti jaučiamas ir kartumas. Greičiausiai dėl šios priežasties, šis alus itin populiarus visame pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje. Šio tipo alūs dominuoja daugelyje alaus rinkų, jį renkasi masinės gamybos alaus gamintojai.

Lambikai kilę iš Belgijos, čia jie ir gaminami. Fermentacija paliekama gamtai, tai yra laukinėms mielėms, suteikiančioms alui gana sausą, kiek rūgštoką, į vyną panašų skonį. Alus gaminamas iš kvietinio arba miežinio salyklo, be to, dedama gana daug apynių, jie stabdo nepageidaujamų organizmų dauginimąsi. Šios rūšies alūs maždaug metus, o kartais ir ilgiau, fermentuojami statinėse, taip jie įgauna rūgštoką, sausą ir į vyną panašų skonį bei turtingą aromatą.

Skirtingos alaus rūšys reikalauja ir skirtingų temperatūrų, taigi jų patiekimo temperatūra nėra vienoda. Norint pasimėgauti ir pajusti tikrąjį vienos ar kitos rūšies aromatą, patartina patiekti jį nurodytoje temperatūroje, kuri paprastai nurodoma etiketėje. Elis paprastai patiekiamas 7-10 laipsnių temperatūros, lageris kiek vėsesnis, maždaug 5-7 laipsnių temperatūros. Patiekus alų nurodytoje temperatūroje, galima labiau pajusti subtilų skonį. Taigi, nuomonė, jog alus turi būti patiekiamas šaltas tikrai nėra teisinga. Be to, skirtingų šalių alus, pasižymi skirtingu skoniu, todėl geografija taip pat labai lemia skonio ir aromato savybes. Taip, kaip skirtingos šeimininkės tą patį patiekalą gamina skirtingai, taip ir skirtingose šalyse gaminamas tos pačios rūšies alus, paprastai turi panašų, tačiau ne vienodą skonį. Taigi, norint pajusti kitos šalies skonį ir palyginti jį su kitais alumis, verta pasirinkti skirtingų geografinių zonų alų.